Pradžia

Nauja Bridžitos Džouns istorija? Romanas “Pasiaiškinimas”

Parašykite komentarą

Visai neseniai draugės „Facebook“paskyroje pasidalintą knygą, pavadinimu „Pasiaškinimas“ (autorė Loreta Puskunigė). Knyga nemokama, išleista leidyklos, ieškančios neatrastų talentų. Pamaniau, kad turėtų būti įdomu, nes skaitau daug, ir vis ieškau kažkokių naujų atrastų autorių. Kartais jie tikrai maloniai nustebina, dažnai pirma knyga būna geresnė už vėlesnes, ir šįkart taip pat taip nutiko. Ką galiu pasakyti – knyga tikrai nenuvylė, ir nė nepajutau, kaip perverčiau paskutinius „Kindle“ skaityklės lapus.

PasiaiškinimasLeidėjas kūrinį pristato kaip istoriją, primenančią „Bridžitos Džouns dienoraštis“, tačiau man „Pasiaiškinimas“ pasirodė kur kas gilesnė knyga. Daug išsakytų minčių man pasirodė labai artimos – būtent dėl to ir nusprendžiau parašyti apie šią knygą. Istorijos herojė ieško savęs, bando paneigti egzistuojančius stereotipus, ir, galų gale – bando išmokti gyventi taip, kad niekam nereikėtų… aiškintis. Jau nuo senų laikų buvo aišku, ką privalo daryti moteris: ištekėti (žinoma, geriausia, kad spėtų tai padaryti iki maždaug 25 metų), o jau tada pradėti gimdyti vaikus. Kiek jau Dievas duos. Ir, žinoma, nereikia pamiršti, kad moteris turi prilaikyti visus namų sienų kampus. Deja, net ir dabar, kai atrodo, kad visuomenė tampa labiau tolerantiška, ir vis daugiau žmonių renkasi „nestandartinį“ gyvenimo būdą, giminės ir kiti artimieji tave spaudžia elgtis taip, kaip „reikia“. Manau, kad knyga patiks visoms moterims, kurios ieško savęs, ir kurioms atsibodo klausytis priekaištų, kodėl nesielgia vienaip ar kitaip. Moterys, išmokime būti laimingos! Ne dėl kitų, o dėl savęs.

Labai patiko rašymo stilius – lengvas, šmaikštus, tačiau kartu ir gilus. Autorė rašė, kad tai nėra jos biografija, tačiau tokia istorija gali būti artima kiekvienai moteriai. Knygą perskaičiau „vienu prisėdimu“, užtrukau maždaug dvi valandas, ir, turiu pasakyti, kad man knyga labai pakėlė nuotaiką. Tingaus savaitgalio popietei – pats tas. Nuvylė galbūt tai, kad knyga gana trumpa, tačiau tikrai laukčiau ir antrojo autorės kūrinio. Vertinčiau 9/10. Vien dėl apimties.

P.S. Tikiu, kad knyga patiks net ir tiems, kurie sako, kad filmai – kur kas geriau nei knyga. O aš jums sakau – paskaitykit. Nenusivilsit.

Autorė – Ieva Linknytė.

Kategorijos: Knygų Recenzijos | Žymos: knygos pasiaiškinimas recenzija, knygos recenzija, Loreta Puskunigė pasiaiškinimas, pasiaiškinimas recenzija | gruodžio 13, 2016

Knygos – geriausias prieglobstis nuo streso

Parašykite komentarą

Šiais laikais nemažai žmonių susiduria su tokiomis problemomis kaip stresas, nuolatinė įtampa, susilpnėję nervai ir varginanti rutina, todėl atėjus savaitgaliui dažniausiai renkasi leisti laiką namuose, nei eiti į įvairiausius vakarėlius, klubus ar barus, juk tai tikrai vargina, o kai jautiesi išsunktas po sunkios darbo savaitės, mažiausiai norisi savaitgalį prabusti nuo pagirių. Todėl dažniausiai tie, kurių darbas nuolat vyksta ofisuose, savaitgalius paprastai siekia praleisti ramiai, su šeima ar artimiausiais draugais, o kartais nori tiesiog pabūti vieni ir pasimėgauti tyla bei tuo, kad bent porą dienų nereikia jaudintis ir vykdyti visokių užduočių.

Knygų skaitymasTačiau kartais būnant vienam namuose gali pasidaryti ne tik liūdna, bet ir nuobodu. Juk negalima visą dieną praleisti prieš televizoriaus ekraną žiūrint bet ką, ką tik rodo per įjungtą kanalą, galų gale tai ne tik mažina intelekta, bet ir vargina televizuoriaus skleidžiamas triukšmas, o jei jūsų namuose dar tebestovi kineskopinis televizorius, jo skleidžiama spinduliuotė yra pavojinga akims. Miegoti visą savaitgalį tikriausiai taip pat nenorėsite, bet ką gi veikti norint ramiai praleisti savaitgalį namuose, jei neturite kokio nors konkretaus hobio. Išeitis yra labai paprasta – knygos. Jei neturite mėgstamiausio autoriaus ar tiesiog nežinote nuo ko pradėti, pagalvokite apie tai, kas jus labiausiai domina, juk visai nebūtina pradėti skaityti pasaulionio pripažinimo sulaukusius romanus, galite paprasčiausiai skaityti įvairias enciklopedijas ar dokumentines knygas ir laisvalaikiu sužinoti daugiau apie tai, kas jus visuomet domino. Jei nenorite skaityti per daug rimtų knygų, o paprasčiausiai norite atsipalaiduoti su knyga rankoje ir pasinerti į kažkieno išgalvotą gyvenimą, jums labiausiai tiks tokios knygos kaip detektyvai ar paprasti meilės romanai, nes skaitant tokias knygas nereikia bandyti iššifruoti autoriaus minčių ir netgi nereikia turėti labai lakią vaizduotę, nes tokių knygų veiksmas dažniausiai būna nukeltas į mūsų laikus. Taigi, knygos gali tapti jūsų prieglobsčiu nuo streso ir kasdienės rutinos, o jas atsivertę galite tiesiog persikelti į kitą pasaulį, kuriame neegzistuoja tokie dalykai kaip darbovietė, kurioje jūs dirbate ar jūsų bosas, kuris niekuomet nebūna patenkintas savo pavaldinių darbu.

Kategorijos: Knygos | Žymos: geriausios knygos, knygos, knygos ir stresas, knygų skaitymas, skaitomiausios knygos | birželio 25, 2015

Kęstutis Navakas „Gero gyvenimo kronikos“

Parašykite komentarą

Kiekvienas mūsų kasmet perskaito dešimtis knygų ir tikriausiai ne kartą pagalvoja, kaipgi gyvena jų pamėgtų knygų rašytojai, kas juos paskatino sukurti vieną ar kitą kūrinį, galų gale ar rašytojo darbas yra pakankamai pelningas, ar tai tikras pasišventimas kūrybai ir savo pašaukimui žinant, kad gyvenime teks patirti nemažai sunkumų ir neretai atsisakyti komforto dėl bendros idėjos.

Kęstutis Navakas šioje savo knygoje, 2005 metų geriausios knygos rinkimuose patekusios tarp finalistų, kaip tik ir atskleidžia sovietmečio menininkų virtuvę, kurią tiesą sakant puikiai apibūdina knygos pavadinimas. Geras gyvenimas – gyvenimas per daug nieko neveikiant. Šioje knygoje minimi rašytojai aptarinėja kitų kūrinius, netgi apkalba ir nuolat stengiasi patekti į įvairius literatų suvažiavimus, pobūvius, susiėjimus, kuriuose svarbiausias tikslas yra ne perskaityti kruopščiai parengtą kūrinį, o gauti nemokamo maisto bei alkoholio paskubom pakeliui į susirinkimo vietą brūkštelėjus vieną kitą eilutę dėl bendro vaizdo. Tačiau nereikia manyti, kad šioje knygoje apie lietuvių rašytojus yra sudaromas blogas įvaizdis – jų gyvenimas yra tiesiog vaizduojamas toks, koks yra iš tiesų: be didelių rūpesčių. Nors knyga ir prasideda visai rimtomis esė, tačiau pakankamai greitai peršokama ir prie tikrojo jos tikslo, kuris yra ne tik parodyti skaitytojams, kokie „smagūs“ būna rytai po balių, bet ir atskleisti jiems tuometines rašytojų gyvenimo aktualijas bei daugelio garsių, iki šiol kuriančių lietuvių rašytojų charakterius, kurie kartais galėjo būti ir labai sunkiai suvokiami. Nors ši knyga negali pasigirti itin giliomis įžvalgomis, skatinančiomis skaitytojus pamąstyti apie gyvenimo prasmę, tačiau ją tikrai yra smagu paskaitinėti, o kartais vieną kitą mintį ir užsirašyti į sąsiuvinį. Net jei ją būtų galima apibūdinti ir kaip „lengvą skaitalą“, tačiau vargu ar kas nors liks nusivylęs ją įsigijęs ir perkaitęs, nes papasakoti Navakas tikrai turi ką ir iš šios knygos populiarumo, kai ji buvo išleista, galima spėti, kad bohemiškasis rašytojo gyvenimas tikrai atsipirko, nes kai kuriuos ne itin malonius nutikimus visuomet galima paversti smagiomis ir šmaikščiomis istorijomis.

Kategorijos: Knygų Recenzijos | Žymos: gero gyvenimo kronikos, gero gyvenimo kronikos aprašymas, gero gyvenimo kronikos recenzija, Kęstutis Navakas gero gyvenimo kronikos, knyga gero gyvenimo kronikos | birželio 12, 2015

Džordžas Orvelas „1984“

Parašykite komentarą

Puiki knyga kiekvienam, nepatyrusiam, ką reiškia gyventi už geležinės uždangos, ką reiškia neturėti žodžio ar sąžinės laisvių, tiksliau neturėti išvis jokios laisvės. Ši knyga yra laikoma vienu geriausių visų laikų literatūrinių utopijų, kurioje sukurtoje antiutopijoje galima rasti nemažai sąsajų su Sovietų Sąjungoje vykdyta arba dabar Šiaurės Korėjoje ir Kinijoje vis dar tebesančiomis diktatūromis, ypač kai ši knyga buvo pirmą kartą išleista buvo pasauliui esant ant Šaltojo Karo slenksčio.

Nors Džordžas Orvelas ir gyveno Didžiojoje Britanijoje, akivaizdu, kad jam buvo nesvetimos po Sovietų Sąjungos priespauda gyvenančių žmonių problemos, tačiau jis savo knygoje sukurtą diktatūrą pasirinko perkelti kaip tik į gimtąją Britaniją. Ši diktatūra, nors ir laikoma utopine, turi nemažai bendra su minėtąją diktatūrą SSRS. Tikriausiai kiekvienam, augusiam diktatūros laikais, yra nesvetimas sovietų valdžios vykdytas istorijos klastojimas ir siekis ištrinti bet kokius atsiminimus apie didingą Lietuvos praeitį, kurie galėtų skatinti lietuvių valstybingumą. Panaši praktika buvo vykdoma ir Dž. Orvelo utopinėje valstybėje, kur ne tik buvo naikinami visi ką nors bendro net ir su netolima praeitimi turintys dokumentą, bet net ir dar laisvoje šalyje gimę žmonės nebesugebėjo prisiminti savo vaikystės, viskas, ką jie atsiminė, buvo jų kasdieninė rutina. Šioje utopinėje santvarkoje lygiai taip pat kaip ir SSRS veikė galingas propagandos aparatas, sukurtas siekiant įtikinti žmones apie nuolatinį ekonomikos augimą bei nurodantis, kuri valstybė kuriuo metu yra priešiška. Ir be jokios abejonės, kokia gi diktatūra be visą valstybė valdančio visagalio diktatoriaus, kurį šioje knygoje atitiko Didysis Brolis. Tačiau viskas pasirodo ne taip paprasta ir aišku kaip gali atrodyti iš pradžių, mat pagrindinis knygos veikėjas, kuriam galingasis propagandos aparatas nesugebėjo ištrinti atminties ir panaikinti žmogiškų jausmų, suvokia, jog už ši diktatūrinė santvarka turi dar painesnę sistemą. Nereikia pamiršti ir to, kad valdžia neleidžia tokiems nepritapėliams laisvai vaikščioti žeme, todėl jis, bandydamas išsiaiškinti, kas slypi už sukurtos diktatūrinės santvarkos, patenka į didžiulį pavojų.

Kategorijos: Knygų Recenzijos | Žymos: 1984 knyga, Džordžas Orvelas, knyga 1984 aprašymas, knyga 1984 recenzija | birželio 10, 2015

Vincas Mykolaitis – Putinas „Altorių šešėly“ aprašymas

Parašykite komentarą
Tai 1933 metais išleistas pirmasis modernistinis lietuvių romanas bei pirmasis tokio pobūdžio kūrinys, kuriame jo autorius skaitytojams bandė atskleisti jauno kunigo Liudo Vasario vidinius konfliktus, artimus ir jam pačiam, mat kūrinyje gausu autobiografinių motyvų.

Turbūt daugeliui yra pažįstamas Viljamo Šekspyro pjesėje „Hamletas“ keltas klausimas: „būti ar nebūti?“, kurį galima perfrazuoti kaip „būti ir atrodyti“. Šis klausimas yra keliamas ir Vinco-Mykolaičio Putino romane, kuriame pagrindinis herojus yra apdovanotas rašytojo talentu, bet dar nespėjus atsiskleisti šiems gabumams paklūsta tėvų norui turėti sūnų kunigą, kas tais laikais buvo įprasta daugiavaikėms šeimoms. Tačiau nuo pat pirmų dienų Liudas Vasaris kunigų seminarijoje jaučiasi tarsi kalėjime, o jo siela atsigauna tik gamtoje, todėl Vasaris nuolat kankinasi dėl savo asmenybės dvilypumo. Visuomenė iš jo tikisi kunigui reikiamų normų laikymosi, tačiau tai trukdo jam atsiskleisti kaip meno žmogui. Kiekvienam menininkui, norinčiam kurti, reikia aistros ir meilės, kuri, deja, yra draudžiama kunigui, turinčiam pažaboti savo jausmus ir paskirti savo gyvenimą tarnystei. Tikriausiai daugeliui žmonių ši savijauta yra pakankamai artima, juk šiais laikais daugelis renkasi gyvenimo kelią ar darbą, žadantį didesnę sėkmę ar geresnius pinigus, vietoje širdžiai malonios veiklos, iš kurios galbūt nepavyktų taip gerai užsidirbti ar dėl kurios visuomenė ne itin palankiai vertintų žmogaus siekius. Todėl šis kūrinys kaip tik yra ir skirtas su panašiomis problemomis susiduriantiems, o taip pat ir visiems kitiems, manantiems, kad geriau yra atsisakyti savo pašaukimo dėl geriau aprūpinto gyvenimo. Ne veltui ši knyga yra įtraukta ir į gimnazistų literatūros sąrašus, kad jaunuoliai, kurie svarsto, kokį gyvenimo kelią jiems rinktis, nepadarytų klaidos vien todėl kad kažkam jų pasirinkimas atrodo netinkamas. Net pats knygos autorius, kankinęsis dėl lygiai tokių pat priežasčių kaip ir pagrindinis šio romano veikėjas, nors ir praėjus daugeliui metų po seminarijos baigimo, rado valios pakeisti savo gyvenimą ir pradėti puoselėti tą veiklą, kuri buvo artimiausia jo širdžiai. Žinoma, kartais sunku atsisakyti to, kas buvo puoselėta visą gyvenimą, tačiau gyventi sau meluojant yra žymiai sunkiau.

Kategorijos: Knygų Recenzijos | Žymos: altorių šešėly aprašymas, altorių šešėly recenzija, altorių šešėly santrauka, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Mykolaitis Putinas Altorių šešely | birželio 6, 2015

 

← Senesni įrašai

Privatumo politika
Visos teisės saugomos © 2024 | skaitomiausiosknygos.lt