Kiekvienas mūsų kasmet perskaito dešimtis knygų ir tikriausiai ne kartą pagalvoja, kaipgi gyvena jų pamėgtų knygų rašytojai, kas juos paskatino sukurti vieną ar kitą kūrinį, galų gale ar rašytojo darbas yra pakankamai pelningas, ar tai tikras pasišventimas kūrybai ir savo pašaukimui žinant, kad gyvenime teks patirti nemažai sunkumų ir neretai atsisakyti komforto dėl bendros idėjos.
Kęstutis Navakas šioje savo knygoje, 2005 metų geriausios knygos rinkimuose patekusios tarp finalistų, kaip tik ir atskleidžia sovietmečio menininkų virtuvę, kurią tiesą sakant puikiai apibūdina knygos pavadinimas. Geras gyvenimas – gyvenimas per daug nieko neveikiant. Šioje knygoje minimi rašytojai aptarinėja kitų kūrinius, netgi apkalba ir nuolat stengiasi patekti į įvairius literatų suvažiavimus, pobūvius, susiėjimus, kuriuose svarbiausias tikslas yra ne perskaityti kruopščiai parengtą kūrinį, o gauti nemokamo maisto bei alkoholio paskubom pakeliui į susirinkimo vietą brūkštelėjus vieną kitą eilutę dėl bendro vaizdo. Tačiau nereikia manyti, kad šioje knygoje apie lietuvių rašytojus yra sudaromas blogas įvaizdis – jų gyvenimas yra tiesiog vaizduojamas toks, koks yra iš tiesų: be didelių rūpesčių. Nors knyga ir prasideda visai rimtomis esė, tačiau pakankamai greitai peršokama ir prie tikrojo jos tikslo, kuris yra ne tik parodyti skaitytojams, kokie „smagūs“ būna rytai po balių, bet ir atskleisti jiems tuometines rašytojų gyvenimo aktualijas bei daugelio garsių, iki šiol kuriančių lietuvių rašytojų charakterius, kurie kartais galėjo būti ir labai sunkiai suvokiami. Nors ši knyga negali pasigirti itin giliomis įžvalgomis, skatinančiomis skaitytojus pamąstyti apie gyvenimo prasmę, tačiau ją tikrai yra smagu paskaitinėti, o kartais vieną kitą mintį ir užsirašyti į sąsiuvinį. Net jei ją būtų galima apibūdinti ir kaip „lengvą skaitalą“, tačiau vargu ar kas nors liks nusivylęs ją įsigijęs ir perkaitęs, nes papasakoti Navakas tikrai turi ką ir iš šios knygos populiarumo, kai ji buvo išleista, galima spėti, kad bohemiškasis rašytojo gyvenimas tikrai atsipirko, nes kai kuriuos ne itin malonius nutikimus visuomet galima paversti smagiomis ir šmaikščiomis istorijomis.