Agnė Narušytė „Lietuvos fotografija 1990-2010“ aprašymas
Dr. Agnė Narušytė – lietuvių menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė bei kuratorė, nuo 1995 metų rašanti į Lietuvos kultūrinę spaudą, publikuojanti straipsnius moksliniuose žurnaluose ir įvairiuose fotografijos leidiniuose bei kuruojanti fotografijos parodas įvairiose Lietuvos galerijose bei muziejuose. Šioje 2011 metais išleistoje knygoje A. Narušytė skaitytojus siekia supažindinti su dar visai jaunos valstybės fotografija bei parodyti, kad nors ir esame dar visai jauna tauta, mūsų fotografų darbai yra tikrai verti pasaulio dėmesio.
Knyga yra suskirstyta skyriais pagal fotografijų tematiką, o kiekviename iš jų yra pristatoma po keletą Lietuvos fotografų, kurie specializuojasi tose konkrečiose srityse. Žinoma, knyga nėra skirtas lietuvių fotografų pagyroms, joje galima rasti ne tik šiokios tokios kritikos, bet ir vertingų įžvalgų, padėsiančių net ir nelabai apie fotografiją nusimanančiam skaitytojui suprasti, ką žiūrovams kalba fotografų darbai ir kaip reikėtų juos vertinti. Šioje knygoje menininkų fotografijos nagrinėjamos ne tik kaip tam tikri objektai, skirti kitiems jais pasigrožėti, bet ir kaip dokumentai, kalbantys ir apie sunkius Lietuvos istorijos periodus, ir apie ne itin malonias socialines problemas, todėl knygoje pateiktą informaciją galima nagrinėti dvejopai: kaip Lietuvos istorijos pateikimą per skirtingų laikmečių fotografijas ir kaip būdą fotografijos pagalba parodyti nuo nepriklausomybės priėmimo Lietuvoje vyravusias aktualijas. Juk fotografijos ne tik atskleidžia jas padariusio fotografo požiūrį į pasaulį, bet ir parodo, kaip gyvename ir pasaulį suprantame mes, įamžintieji fotografijose ar palikę nufotografuotose gatvėse ar net kituose žmonėse savo pėdsakus. Galų gale, fotografijos pagalba menininkai nekeltų įvairių socialinių ar estetinių klausimų, jei mes nesudarytumėme jiems precedento. Kai kurie fotografų užfiksuoti vaizdai mums gali būti seniai pažįstami, o kai kurie gali tiesiog šokiruoti ir priminti apie tas problemas, kurias paprastai esame linkę nutylėti. Todėl ši knyga yra ne tik puikus įvadas į Lietuvos fotografiją, bet ir dokumentas, išryškinantis tai, kas Lietuvoje pasikeitė nuo pat nepriklausomybės priėmimo, taip pat ir tai, kas dar pasiliko pasibaigus okupacijai.
Ilja Ilf, Jevgenij Petrov „Dvylika kėdžių“
Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė naujieji didžiosios klasikos literatūros kūrinių leidimai, perleisti ant specialaus ilgaamžio popieriaus, todėl kiekvienas save gerbiantis žmogus turėtų pasirūpinti bent keliais šių literatūros kūrinių leidiniais. Tarp šių didžiosios klasikos kūrinių patenka ir Ilja Ilf bei Jevgenij Petrov romanas „Dvylika kėdžių“, kuris priešingai nei ankstesni leidimai buvo perleistas į jį įtraukiant ir originalius šių rašytojų rankraščius, kurie anksčiau buvo atmesti dėl cenzūros, todėl net ir turint senesnius leidimus, rekomenduojama pasirūpinti būtent šiuo.
„Dvylika kėdžių“ – tai linksmas romanas, nukeliantis skaitytojus į trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį, kai carinėje Rusijoje dar pakankamai neseniai buvo įvykdytas bolševikų perversmas ir visuomenė dar nėra iki galo spėjusi atsigauti po kardinalaus santvarkos pokyčio bei priprasti prie naujos tvarkos, kuri šiame romane yra kaip tik ir pašiepiama. Kaip žinia, daugelis carinės Rusijos dvarininkų ir turtuolių komunistų perversmo metu prarado visą savo turtą ir buvo priversti tenkintis gyvenimu kur nors toli nuo didžiųjų miestų esančiose vietovėse ir pamiršti prabangą bei aukštus postus. Nieko nuostabaus, kad toks gyvenimas daugelio netenkino, o prarasti turtai vis neduodavo ramybės, todėl sužinojęs apie miglotą galimybę atgauti dalį prarastų brangenybių iš savo mirštančios uošvienės, pagrindinis romano veikėjas galvotrūkčiais lekia į vieną didžiųjų miestų, ketindamas žūtbūt jį atgauti. Tačiau ne vienas jis ieško geresnės vietos po saule, nes paieškų metu jis įgyja ir dar du konkurentus: miestelio, kuriame gyveno, popą, sužinojusį apie lobį per nekaltą išpažintį, ir Ostapą Benderį, kuris prisišlieja prie pagrindinio veikėjo kaip jo bendrininkas. Taigi, kuriems pavyks surasti paslėptas brangenybes? Labiau nei Dievą pinigus mylintis popas, dėl brangenybių paieškos palikęs savo žmoną ir namus ar du bendrininkai, kurių vienas yra itin apsukrus ir gali prasimanyti pinigų įvairiausiais būdais, apie kuriuos kiti net nepagalvotų? Skaitytojai romane keliaus kartu po Sovietų Sąjungą kartu su knygos veikėjais ir ne tik šypsosi skaitydami jų nuotykius, bet ras ir nemažai SSRS tvarką pašiepiančių užuominų, kurios privers galbūt net ir kvatotis.
Komentarai apie perskaitytas knygas ar knygų recenzijos: kas geriau?
Tie žmonės, kurie nėra prisiekę knygų gerbėjai ir per metus perskaito vos vieną kitą knygą. dažniausiai nejaučia poreikio dalintis įspūdžiais apie perskaitytas knygas, tačiau tie, kurių gyvenime knygų skaitymas išties užima svarbią dalį, mielai dalijasi savo nuomonėmis bei pastebėjimais apie tai, ką perskaitė. Bene pats geriausias būdas tai padaryti yra knygų recenzijos arba komentarai. Na, o kuris iš šių dviejų pasirinkimų yra geresnis? Būtent apie tai ir pasvarstysime šį kartą.
Visų pirma, reikia pradėti nuo to, jog, komentarai yra rašomi laisva forma, maža to, nėra nurodyti elementai, iš kurių turi sudarytas komentaras apie perskaitytą knygą. Tai reiškia, jog komentaro autoriui yra paliekama laivė rinktis – ji tiesiog gali glaustai paminėti, kas labiausiai patiko ar nepatiko knygoje, aptarti visą knygą ar tik labiausiai įstrigusius momentus. Dėl visų šių priežasčių galima drąsiai teigti, jog rašyti komentarus apie perskaitytas knygas yra kur kas lengviau, kadangi jiems nėra taikomi jokie reikalavimai ar apribojimai. Tačiau situacija gerokai pasikeičia tuo atveju, jei nusprendžiama rašyti knygų recenziją. Knygų recenzijos gerokai skiriasi nuo komentarų, o bene pats pagrindinis skirtumas yra tas, jog knygų recenzijos yra griežtos formos, ją rašant yra būtina atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus. Kita vertus, knygų recenzijas rašantis žmogus visada bus profesionaliau įvertintas nei tas, kuris rašo komentarus. Bene, neverta suklysti: atminkite, jog knygų recenzijos gali būti rašomos apie bet kokias knygas, ne tik apie tas, kurios yra skaitomiausios knygos.
Na, o pabaigai belieka tik paminėti, jog tiek knygų recenzijas, tiek komentarus rašyti gali būti išties smagu, tačiau reikia pasakyti, jog tuo atveju, kai jų prisikaupia daug, yra verta pagalvoti ir apie tai, kur jas patalpinti. Tokiu atveju verta kurti savo blogą ar internetinę svetainę. Viena iš tokių yra skaitomiausiosknygos.lt. Belieka tik pasidžiaugti, jog žmonių noras dalintis pastebėjimais apie perskaitytas knygas, paskatina ir kitus perskaityti ir kitus kuo daugiau knygų, atrasti skaitymo džiaugsmą naudingai praleisti laisvą laiką.
Knygų skaitymas: atsiliepimai internetinėje erdvėje
Knygų skaitymas drąsiai gali būti vadinamas vienu populiariausių intelektualinių, naudą nešančių užsiėmimų, kadangi kiekvienai metais yra perskaitomi milijonai knygų visame pasaulyje, o naujai išleidžiamos knygos taip pat yra skaičiuojamos šimtais tūkstančių. Tačiau reikia pastebėti, jog knygų skaitymas taip pat yra ir vienas iš tų procesų, kuris nelieka be atgarsio – juk, kai perskaitoma knyga, dažniausiai yra pasidalijama įspūdžiais apie ją su šeimos nariais, draugais, kolegomis ar giminėmis. Tačiau negalima nepaminėti ir to, jog įspūdžių dalijimasis apie perskaitytas knygas yra įmanomas internetinėje erdvėje. Svarbu pabrėžti ir tai, jog šis pasirinkimas populiarėja vis labiau ir labiau. Tad ką svarbu žinoti apie atsiliepimus apie perskaitytas knygas internetinėje erdvėje?
Taigi, kai dalintis atsiliepimais apie perskaitytas knygas internetinėje erdvėje? Reikia pastebėti, jog tai galima daryti keliais būdais: tiesiog palikti komentarus ar į visa tai pažiūrėti šiek tiek rimčiau ir rašyti knygų recenzijas. Knygų recenzijos yra itin naudingos ne tik tiems, kurie nori pasidalinti įspūdžiais apie skaitomas knygas, tačiau ir tiems, kurie nežino ką skaityti, Reikia pastebėti, jog tokie knygų sąrašai, kurių tema yra skaitomiausios knygos ne visada tinka nežinantiems ką skaityti – juk paprastai tokiuose sąrašuose yra išvardijamos skaitomiausios knygos, paminimi jų pavadinimai, autoriai bei išleidimo metai, tačiau nėra užsimenama apie ką yra knyga, tuo tarpu knygų recenzijos ir turi pagrindinį tikslą – pristatyti, apibūdinti knygą. Taigi, tik jums patiems belieka tik nuspręsti, kas yra naudingiau: komentarai apie perskaitytas knygas ar knygų recenzijos (nesunku suprasti, knygų recenzijų rašymas reikalauja daugiau laiko bei atsakingumo).
Kalbant apie tai, ką reikia žinoti apie atsiliepimus internetinėje erdvėje, būtina atkreipti dėmesį ir į šią sąvoką. Ką apima internetinė erdvė, kurioje galima palikti atsiliepimus apie perskaitytas knygas? Tai gali būti blogas arba internetinė svetainė, kuriose, mėgstantys skaityti žmonės palieka komentarus arba pateikia knygų recenzijas. Negalima nepastebėti ir to, jog tokio pobūdžio svetainės įgauna vis didesnį ir didesnį pagreitį mūsų šalyje – viena tokių svetainių yra skaitomiausiosknygos.lt.
Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie knygų skaitymo populiarinimo?
Šiais laikais jau tapo įprasta populiarinti tam tikras prekes, paslaugas ar netgi reiškinius, Vienas tokių reiškinių yra knygų skaitymas. Ko gero, visiems suprantama, kodėl knygų skaitymas turėtų būti populiarinamas: kuo labiau bus apsišvietusi visuomenė, tuo geriau ir smagiau bus joje gyventi. Būtent knygų skaitymas yra vienas iš tų veiksnių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tuo, kiek apsišvietusi bus visuomenė. Tačiau tam, kad ši puiki vizija būtų iš tiesų įgyvendinta, netgi kiekviena iš mūsų turi prisidėti prie knygų skaitymo populiarinimo. Tačiau kokiais būdais tai padaryti?
Ne veltui yra sakoma, jog jei nori, kad kitas žmogus elgtųsi vienaip ar kitaip, tai ir pats turi rodyti pavyzdį. Taigi, jei norite gyventi apsiskaičiusioje visuomenėje, turite ir pats būti prisiekęs skaitovas. Taigi, viena paprasčiausių tačiau, ko gero, bene veiksmingiausių priemonių, kuri gali padėti pasiekti šį tikslą, yra puikaus pavyzdžio rodymas: patys skaitykite daug ir kitus. Tačiau, savaime suprantama vos perskaitę naują knygą nepulsite apie ją pasakoti kiekvienam sutiktam žmogui – tai užimtų labai daug laiko. Bus kur kas paprasčiau, jei bus rašomos knygų recenzijos bei sukursite erdvę, kurioje jos bus talpinamos. Reikia pastebėti, jog pataruoju metu tokios svetainė stapo ypač populiariomis, viena tokių yra skaitomiausiosknygos.lt. Na, o susikūrus svetainę, negalima jos apleisti – svarbu joje reguliariai talpinti naujus įrašus.
Tačiau ta nėra vienintelis būdas kurio dėka galite populiarinti knygų skaitymą: pagalvokite, kokiais atvejais žmonės noriai praktikuoja vienokią ar kitokią veiklą? Ogi tuomet, kai yra paskatinami, pastebimi jų pasiekti rezultatai. Reikia pabrėžti, jog tokį modelį galima puikiai pritaikyti ir šioje situacijoje: bandykite išaiškinti, kokios yra skaitomiausios knygos tam tikroje erdvėje tai gali būti gatvė, kurioje jūs gyvenate, organizacija, kurioje dirbate ar netgi mokykla, kurią lanko jūsų vaikai). Sužinoti, kokios knygos yra skaitomiausios knygos, bus itin paprasta organizuojant knygų rinkimas arba vykdant apklausas. Na, ir žinoma, nepamirškite pastebėti, paskatinti knygas skaitančių žmonių – juos galite atrinkti ir atsitiktiniu būdu arba atrinkti tik tuos, kurie skaito daugiausiai knygų.